Šią interneto svetainę galime lengvai pritaikyti Jūsų įmonei.
Čia pateiksime informaciją apie Jūsų įmonę. Tekstą galite parašyti Jūs arba mes jį padėsime Jums sukurti. Informacija turėtų būti trumpa, aiški ir, svarbiausia tokia, kad PRITRAUKTŲ klientą.
Atliekate darbus greitai, kokybiškai ir nebrangiai? Mes tai pažymėsime čia!
Čia gali būti pateikiama informacija apie Jūsų įmonės teikiamas paslaugas.
Kadastrinių matavimų metu nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė,
žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės,
geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai,
apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas
ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šiais atvejais:
1) įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
2) keičiant įregistruotų žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos
valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose,
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;
3) formuojant valstybinės žemės sklypus;
4) perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis),
kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje
ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
5) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai,
nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų
ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas
ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo
būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti,
įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre;
6) žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Topografiniai matavimai atliekami ir topografiniai planai sudaromi prieš projektuojant naujus statinius,
požemines komunikacijas, kelius bei atliekant jų rekonstrukciją. Taip pat topografiniai planai reikalingi,
kai yra rengiami detalieji planai.
Topografinis planas - tai žemėlapis, kuris sudarytas neatsižvelgiant į Žemės sferiškumą,
o jame sutartiniais ženklais ir laikantis patvirtintų taisyklių vaizduojami
Žemės paviršiaus topografiniai gamtiniai ir žmonių sukurti, dėl jų veiklos atsiradę ar pasikeitę objektai.
Topografinių matavimų metu geodeziniais matavimo prietaisais atliekami šių objektų erdviniai matavimai
(nustatomos koordinatės bei aukštis).
Statinių kadastriniams matavimams atlikti naudojami teritorijų planavimo detalieji ir specialieji planai, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą,
patvirtinti žemės sklypų planai, topografiniai planai ar jų fragmentai, kita geodezinė ir topografinė medžiaga, kita dokumentacija.
Statinių kadastrinių matavimų metu:
1) išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys,
kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastrą;
2) tarpusavyje susiejami visi suformuotame žemės sklype esantys statiniai;
3) nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus inžinerinių statinių kontūrų ar ašinių linijų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje
koordinačių sistemoje;
4) nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
5) nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;
6) apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę;
7) patikslinami žemės sklypų planai – pažymimi juose suformuoti nauji ar rekonstruoti statiniai;
8) parengiami pagrindinių pastatų aukštų planai;
9) užpildomos statinių kadastro duomenų formos ir sudaromos pastato patalpų eksplikacijos (plotas apskaičiuojamas kvadratiniais metrais, suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio);
10) apskaičiuojamos statinio atkūrimo išlaidos (statybinė vertė), atkuriamoji vertė, vidutinė rinkos vertė;
11) parengiama kadastrinių matavimų byla.
Siekiant pagerinti požeminių inžinerinių tinklų tiesimo kokybę, sudaryti patikimas sąlygas komunikacijų saugiam ir racionaliam eksploatavimui, sukaupti patikimus topografinius duomenis
teritorijų planams rengti, išvengti neracionalių pakartotinių tyrinėjimų, atliekamos visų statomų požeminių tinklų ir komunikacijų bei su jų eksploatacija susijusių požeminių bei
antžeminių statinių požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos.
Nutiesus naujas požemines komunikacijas, būtinai fiksuojama jų planinė ir vertikalioji padėtis, nustatomos jų techninės charakteristikos.
Planinė padėtis nustatoma:
1) visų įrenginių (šulinių, kamerų, hidrantų, hidraulinių uždorių, kondensacinių puodų ir kt.);
2) posūkių, prijungimų, nepasukamų dujotiekio siūlių, įvadų ir kt.;
3) tiesių tarpų – ne rečiau kaip kas 50 m.
Planinė padėtis nustatoma šiais būdais:
1)trimis linijiniais matavimais nuo aiškių, pastovių situacijos kontūrų: pastatų kampų, įvairių stulpų, medžių, kapitalinių tvorų, atraminių sienelių, specialių požeminių komunikacijų
atpažinimo stulpelių ir kt.;
2) statmenimis ir linijiniais matavimais nuo pastovius ir aiškius situacijos kontūrus jungiančių linijų, šių linijų tęsinių (taip pat pastatų sienų tęsinių);
3) trimis linijiniais matavimais nuo auksčiau minėtų jungiančių linijų ir jų tęsinių;
4) įvairiomis, aukščiau minėtų būdų kombinacijomis;
5) atskirais atvejais – koordinuojant.
Nustatant požeminių komunikacijų planinę padėtį, būtina laikytis šių reikalavimų:
1) linijinių sankirtų ir matavimų ilgiai negali viršyti turimos ruletės ilgio;
2) linijinių matavimų susikirtimo kampai (tarp gretimų matavimų) negali būti mažesni kaip 25°;
3) kiekvienas taškas nustatomas arba trimis linijinėmis sankirtomis, arba vienu statmeniu ir linijine sankirta;
4) statmenys, jeigu status kampas nustatomas iš akies, turi būti ne ilgesni kaip 5 metrai, jeigu ekeriu – 20 metrų;
5) pastatų sienų arba jungiančių linijų tęsiniai negali viršyti pusantro pastato sienos arba jungiančios linijos ilgio;
6) kontrolei matuojami atstumai tarp įrenginių (šulinių), posūkių ir pan.;
7) visi linijiniai matmenys fiksuojami vieno centimetro tikslumu.
8) Požeminių komunikacijų vertikalioji padėtis (altitudės) nustatoma techninės niveliacijos būdu.
Altitudės nustatomos:
1)visų įrenginių viršaus (dangčio žiedo);
2) į šulinį einančių arba išeinančių vamzdžių (savitakinių komunikacijų – kanalizacijos ir drenažo – vamzdžio latako), kitų vamzdžių – vamzdžio viršaus;
3) telefono kanalizacijos – vamzdžio latako, jei vamzdžių pluoštas – apačios ir viršaus;
4) vienodo nuolydžio atkarpų – ne rečiau kaip kas 50 m.
5) Kabelinių komunikacijų altitudės (be papildomų reikalavimų) nenustatomos.
6) Altitudės nustatomos 1 cm tikslumu.
Be planinės ir vertikaliosios padėties, nustatomos šios techninės požeminių komunikacijų charakteristikos:
1) komunikacijų paskirtis;
2) vamzdžių vidiniai skersmenys;
3) vamzdžių medžiaga;
4) savitakinių komunikacijų skysčio tekėjimo kryptis (tarp šulinių), kurios viršuje nurodomas nuolydis (promilėmis), o apačioje – atstumas tarp šulinių;
5) slėgis (dujotiekio);
6) įtampa (elektros kabelių);
7) apsauginių vamzdžių medžiaga ir skersmenys.
Baigus lauko darbus, sudaromas planas, kuris paprastai parengiamas remiantis objekto generaliniu planu. Plane turi būti parodyta pagrindinė situacija: statiniai, medžiai, stulpai, tvoros,
keliai ir kiti kontūrai. Išbraižomos visos naujai nutiestos komunikacijos. Reikalui esant (orientacijai, komunikacijoms patikslinti ir pan.), išbraižomos ir esamos komunikacijos.
Naujai nutiestos komunikacijos paryškinamos, parodomi visi komunikacijų įrenginiai, posūkiai, įvadai, prijungimai ir kiti taškai.
Požeminių komunikacijų posūkių planinės padėties matmenys, taip pat altitudės pateikiami tame pačiame plane. Prie altitudžių rašomos raidės ir rodyklės, parodančios, kurios vietos altitudė
nustatyta. Dujotiekio planinės padėties matmenys visais atvejais pateikiami atskiroje schemoje. Būtinai parodoma šiaurės kryptis.
Požeminių komunikacijų šulinių planinės padėties matmenys, taip pat altitudės nurodomi šulinių inventorizacijos kortelėse. Šiose kortelėse nurodoma vamzdžių medžiaga,
atstumai nuo dangčio, altitudės, lipynės tipas ir kt.
Atiduodant eksploatacijai naujai paklotą dujotiekį, pateikiama dujotiekio trąsos plano kopija, dujotiekio ir jo įrenginių planinės padėties matmenų schema, dujotiekio išilginis profilis.
Jeigu lauko darbų dokumentaciją sudaro keli brėžiniai, tai kiekviename lape braižoma jų išdėstymo schema ir patys brėžiniai numeruojami.
Nuotraukos dokumentacijos brėžiniuose turi būti nurodoma, kada ir kas atliko matavimus ir sudarė brėžinį.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:
1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;
3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;
5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.
Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia:
1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;
2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų perdalijimas atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai;
2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.
Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Atliksime visus geodezinius darbus. Pakonsultuosime.
+123 456 78900
cia-gali-buti@jusu-imones-adresas.lt
Jeigu norite užsisakyti šią svetainę palikite skambinkite tel. +370 622 25887 arba parašykite info@visageodezija.lt. Daugiau informacijos www.visageodezija.lt/svetaines