Žemės sklypų kadastriniai matavimai

Kadastrinių matavimų metu nustatoma nekilnojamojo daikto (sklypo, namo, buto, garažo ir pan.) tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šiais atvejais:
1) įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
2) keičiant įregistruotų žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;
3) formuojant valstybinės žemės sklypus;
4) perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
5) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre;
6) žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Namo, buto ar kitų statinių kadastriniai matavimai atliekami juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.

Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai:
1) žemės sklypas;
2) Namas, butas ar kitas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį;
3) patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais:
1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą;
2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus;
3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus;
4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą;
5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.
Žemės sklypai formuojami:
1) kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir atitinkamų institucijų priimtas sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu:
1) nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis;
2) kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
3) kartografuojamos faktinės žemės naudmenos;
4) apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai;
5) parengiamas žemės sklypo planas;
6) apskaičiuojama žemės sklypo vertė;
7) užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma;
8) išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą;
9) nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;
11) apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą;
12) parengiami statinių aukštų planai;
13) apskaičiuojamos statinių vertės;
14) užpildomos statinių kadastro duomenų formos;
15) parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Fizinis asmuo, turintis išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.
Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. Pasitikrinti, ar matininkas turi galiojantį Matininko kvalifikacijos pažymėjimą galite paspaudę šią nuorodą.
Taip pat, galite paprašyti matininko pateikti Nacionalinės žemės tarnybos išduotos pažymos apie išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.

Daugiau informacijos galite rasti čia.